- sustandėjimas
- sustandė́jimas dkt.
.
.
sustandėjimas — sm. (1) MedŽ502 1. → sustandėti 1: Buvo tai natūrali senatvės pabaiga, gyslų sustandėjimas Vaižg. Pačiu būdingiausiu lūpos vėžio požymiu reikia laikyti opos kraštų sustandėjimą rš. 2. sustandėjusi vieta: Reikia rezorbuoti audinių sustandėjimus rš … Dictionary of the Lithuanian Language